Nemokumo įstatymas išskiria dvi grupes subjektų:

1. tuos, kurie turi teisę inicijuoti bankrotą ir
2. tuos, kurie turi pareigą inicijuoti bankrotą.

Juridinio asmens bankrotą turi teisę inicijuoti šie asmenys:

• juridinio asmens vadovas, o kai pagal įstatymą juridinis asmuo vienasmenio valdymo organo neturi, – kitas asmuo, pagal kompetenciją turintis teisę kreiptis dėl bankroto proceso, jeigu juridinis asmuo turi finansinių sunkumų, tačiau dar nėra nemokus (Nemokumo įstatymo 4 str. 1 d. 1 p.);

• kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs (Nemokumo įstatymo 4 str. 1 d. 2 p.).

Juridinio asmens bankrotą turi pareigą inicijuoti šie asmenys:

• juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus (Nemokumo įstatymo 5 str. 1 p.);

• juridinio asmens likvidatorius, jeigu juridinio asmens likvidavimo metu paaiškėja, kad juridinis asmuo yra nemokus (Nemokumo įstatymo 5 str. 2 p.).

Pagal Nemokumo įstatymą prioritetu tampa juridinio asmens ir kreditorių susitarimas dėl pagalbos (Nemokumo įstatymo 10 str.), todėl kreditorius arba juridinio asmens vadovas, informuodami juridinį asmenį arba kreditorius apie inicijuojamą bankroto procesą, pranešime turi pasiūlyti sudaryti susitarimą dėl pagalbos arba priimti sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Pasiūlymo dėl susitarimo sudarymo pateikimas yra būtinas prieš kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimo.

Prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui juridinio asmens bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo juridiniam asmeniui dienos (Nemokumo įstatymo 8 str. 3 d., 9 str. 3 d.).

Bankroto bylą juridiniam asmeniui iškelia teismas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.

Teismas atsisako iškelti bankroto bylą juridiniam asmeniui, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių:

• juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus (Nemokumo įstatymo 22 str. 3 d. 1 p.);

• juridinis asmuo nėra nemokus (Nemokumo įstatymo 22 str. 3 d. 2 p.);

• juridiniam asmeniui iškelta restruktūrizavimo byla (Nemokumo įstatymo 22 str. 3 d. 3 p.);

• pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti (Nemokumo įstatymo 22 str. 3 d. 4 p.).

Kai juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, teismas kelia bankroto bylą, tik jeigu tenkinama bent viena iš šių sąlygų:

• asmuo, pateikęs pareiškimą teismui dėl bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimo, įmoka į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą, reikalingą bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti (Nemokumo įstatymo 23 str. 1 d. 1 p.);

• nemokumo administratorius sutinka prisiimti bankroto proceso administravimo išlaidų riziką – riziką, kad bankroto proceso metu nebus gauta lėšų juridinio asmens bankroto proceso administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš paskirto nemokumo administratoriaus lėšų (Nemokumo įstatymo 23 str. 1 d. 2 p.).

Taigi, norint inicijuoti rezultatyvų bankroto procesą, būtina iš anksto tinkamai tam pasiruošti, kokybiškai parengti teisinius dokumentus ir pagrįsti juos reikiamais įrodymais.   

Bankroto procesui administruoti skiriamas nemokumo administratorius, sprendimą dėl jo skyrimo bankroto byloje priima teismas, vadovaudamasis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis ir naudodamasis atrankos programa.