Juridinio asmens vadovas yra tiesiogiai atsakingas už bendrovės komercinės veiklos organizavimą. Vadovas privalo rūpintis, kad bendrovė laikytųsi įstatymų, veikti bendrovės naudai, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams ir pan. Vadovas negali naudoti juridinio asmens turto savo asmeninei naudai.
Suprastėjus juridinio asmens finansinei būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos, priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus, atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Bendrovės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. bendrovei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti, o vadovas privalo imtis aktyvių veiksmų.
Nemokumo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta abstrakti formuluotė, jog juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.
Žalą pačiai bendrovei bei jos kreditoriams juridinio asmens vadovas gali sukelti tiek savalaikiai nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tiek sudarydamas nuostolingus ar bendrovei ekonomiškai nenaudingus sandorius, tiek perleisdamas bendrovės turtą mažesne, nei rinkos kaina ir pan. Nustačius juridinio asmens vadovo pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, jam kils pareiga atlyginti tokiais veiksmais sukeltą žalą.
Teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis:
- neinicijavo juridinio asmens bankroto, kai pagal įstatymą tą privalėjo padaryti (Nemokumo įstatymo 13 str. 2 d. 1 p.);
- veikimu ar neveikimu sukėlė juridinio asmens tyčinį bankrotą (Nemokumo įstatymo 13 str. 2 d. 2 p.);
- įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos (Nemokumo įstatymo 13 str. 2 d. 3 p.).
Kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui užtraukia baudą nuo 1 400 iki 3 000 eurų, o jei toks pažeidimas padaromas pakartotinai, baudą nuo 2 700 iki 6 000 eurų (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnis).
Jei juridinio asmens vadovas, sąmoningai blogai valdydamas juridinį asmenį, numatė jo bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams, jis padaro nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 209 straipsnis – “nusikalstamas bankrotas”), už kurią grasinama laisvės atėmimu iki 3 metų. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (BK 208 str.) juridinio asmens vadovą baudžia ir už “skolininko nesąžiningumą”, kuris gali pasireikšti dvejopai – jei dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, juridinio asmens vadovas (1.) neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams (grasinama bauda ar laisvės atėmimu iki 2 metų) arba (2.) paslėpė, iššvaistė, perleido, pervedė į užsienį arba nepateisinamai pigiai pardavė turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams (grasinama bauda ar laisvės atėmimu iki 3 metų).
